Kodėl dauguma skaitytojų mieliau renkasi popierines knygas?

Būtų sunku įsivaizduoti pasaulį be naujų technologijų. Jos sparčiai įsiveržė į mūsų gyvenimus ir įsitvirtino taip stipriai, jog gyventi be jų būtų labai sunku. Kompiuteriai, televizija, internetas, radijas, mobilieji telefonai ir kiti elektronikos prietaisai tapo mūsų kasdieniais palydovais. Didžiąją dalį darbų galima atlikti tiesiog kompiuterio pagalba, o tai labai palengvina įvairias uždutis, skaičiavimus ir kitus dalykus. Laisvalaikį žmonės taip pat iškeičia į kompiuterius, mobiliuosius telefonus, televiziją. Vietoj realaus bendravimo renkasi virtualų, vietoj pasimatymų kino teatruose dabar populiaru žiūrėti filmus internetu, o vietoj popierinių knygų daugelis renkasi e-knygas. Tai tik dalis to, ką šiandien keičia naujos technologijos ir išradimai.

Credx.eu – бързи кредити ir кредити без доказване на доход !

Kalbant apie knygas, pastaruoju metu e-knygos sparčiai populiarėja, tai lyg nauja mada, kuri įtraukia vis daugiau žmonių. Anksčiau žmonės buvo įpratę skaityti popierines knygas, tačiau tobulėjant technologijoms ir pačiam gyvenimui, daugumai dalykų atsiranda nemažai alternatyvų, todėl e-knygos taip pat jau tampa įprastu dalyku. Vis dėlto, dauguma žmonių mieliau pasilieka prie popierinės knygos ir gali išvardinti begalę jos privalumų. E-knygos taip pat turi nemažai privalumų, tokias knygas patogu pasiimti į kelionę, kadangi skaityklėje telpa nemažai knygų, taip sutaupoma vietos lagamine. Rinktis e-knygą galima bet kur ir bet kuriuo metu, užtenka vos kelių veiksmų ir knygą jau galima skaityti. Taip pat, elektroninės knygos yra kur kas lengvesnės todėl jas patogiau visur su savimi nešiotis, be to nereikia jokių papildomų knygos skirtukų, nes jos pačios įsimena vietą, kurioje baigiama skaityti. Piniginiu atžvilgiu, elektroninės knygos taip pat geresnis sprendimas, atsisiųsti e-knygą į savo skaityklę yra kur kas pigiau nei pirkti popierinę knygą. Nepaisant šių privalumų, yra ir minusų, skaitant tokio tipo knygas itin silpsta regėjimas, nes nuolat tenka stebėti šviečiantį skaityklės ekraną, be to, e-knygos greitai išsikrauna, todėl būtina nešiotis įkroviklį. Popierinių knygų pasirinkimas vis dar yra didesnis nei elektorinių, todėl tai irgi vienas iš elektroninių knygų trūkumų.

Popierinių knygų mylėtojai visais būdais bando išsaugoti tradicines knygas ir jaudinasi dėl tokių knygų išnykimo. Iš tiesų, popierinės knygos išnykimui nėra pasmerktos, jas vis dar renkasi daugiau žmonių nei elektronines. Nepaisant to, kad popierinės knygos nusidėvi, plyšta, būna sunkesnės ir užima nemažai vietos, visada malonu rankose laikyti kūrinį, į kurį autorius įdėjo didelę dalį savęs ir kuris jį kūrė būtent taip kaip jis tuo metu atrodo. Elektroninės knygos to neperteikia, nors viskas yra taip pat, tekstas išlieka nepakeistas, visgi jausti popierinę knygą yra mieliau. Daugumai skaitytojų patinka kai knygos jau yra akivaizdžiai pasidėvėjusios, tuomet matyti, kad knyga tikrai įdomi, įtraukianti ir apkeliavusi nemažai skaitytojų, tai knyga turinti savitą istoriją, kuri byloja apie tai, jog verta ją perskaityti. O ir knygų lentyną malonu papuošti dar viena perkaityta knyga. Dėl popierinių knygų kainų taip pat yra alternatyvų, jei pirkti knygą yra per brangu, visai nebūtina skolintis pinigų ar pasiimti greitąją paskolą, visada galima pasiskolinti knygą iš bibliotekos. Bibliotekų durys visuomet plačiai atvertos ir laukia skaitytojų.

Alternatyvos visuomet yra geras dalykas, žmonės gali rinktis iš kelto variantų ir pasirinkti geriausią sau. Galbūt e-knygos tėra laikinas išradimas, palengvinantis daugumos žmonių gyvenimus, tačiau jos negali visiškai lygiuotis su popierine knyga. Daugelio skaitytojų nuomone, įprastos knygos yra malonesnė pramoga, na, o e- knygos tiesiog supaprastintas variantas. Vyresnio amžiau žmonės mieliau lieka prie tradicinio knygos varianto, tuo tarpu jaunesni, su naujomis technologijomis užaugę skaitytojai, vertina abu variantus. Išvada gali būti viena, kad ir kurį variantą renkasi kaitytojai, svarbiausia, jog žmonės vis dar skaito ir domisi literatūra!

Tai ko galbūt nežinojote apie viešąjį kalbėjimą

Viešasis kalbėjimas, tai auditorijos įtikinimo menas. Tai menas, kurio galima išmokti. Daugeliui viešasis kalbėjimas yra didžiausia baimė. Laimei, daugeliui pavyksta šią baimę įveikti. Žinoma, tam reikia daug pastangų ir laiko. Tenka daug treniruotis, ne vieną kartą pasirodyti prieš auditoriją. Palaipsniui tampa lengviau, oratorystės menas tarsi prisijaukinamas. Dauguma žmonių bijo viešojo kalbėjimo ir visaip stengiasi jo išvengti, na o jei bėgti nėra kur, mano, jog kalbą pasakys ekspromtu, tam visiškai nesiruošiant.

Anksčiau viešojo kalbėjimo buvo mokoma jau mokykloje, todėl suaugus, pasakyti kalbą būdavo kiek lengviau. Dabar situacija iš esmės pasikeitė, mokyklose tenka vis mažiau kalbėti prieš auditoriją, atsiskaitymams, kontroliniams ir kitiems dalykams dabar paprastai naudojami testai, todėl mokiniams tereikia pasirinkti teisingą variantą. Kalbama vis rečiau, todėl atsiradus būtinybei kalbėti prieš auditoriją, jaučiama didžiulė baimė ir to bijoma paniškai. Internetas, išmanieji telefonai taip pat įtakoja kalbėjimą. Nuolat bendraujama virtualioje erdvėje, žodžiai trumpinami, rašomi nepilni sakiniai, padrikos mintys, prie to greitai priprantama, todėl jaunimas nė nepastebi, kad ir šnekamojoje kalboje pradeda naudoti įvairius trumpinius, neaiškiai dėsto mintis. Tokiems žmonėms kalbėti viešai – didžiulis iššūkis. Tačiau paguoda tokia, jog pasaulyje paniškai bijančių kalbėti viešai yra milijonai. Net ir žinomi žmonės turi šią baimę ir apie ją yra prisipažinę viešai. Ar pagalvotumėte jog Vinstonas Čerčilis, Džnonas Kenedis, Margaret Tečer, Elvis Preslis labai bijojo kalbėti viešai? Visi šie, gerai žinomi žmonės turėjo šią fobiją, tačiau tai nesutrukdė jiems siekti karjeros ir užimti geras pareigas. Steve Jobs taip pat bijojo viešo kalbėjimo, tačiau prieš visus pristatymus Apple konferencijose, jis tam labai daug ruošdavosi ir repetuodavo, tai jam padėdavo susidoroti su jauduliu.

Įprasta, jog kalba paprastai užtrunka iki 20 minučių, vėliau klausytojams darosi nuobodu, jie blaškosi ir domisi kitais dalykais. Idealu, jei per šį laiko tarpą pavyksta įtikinti auditoriją ir pasakyti viską ką norėjote. Įdomu, jog nepaisant to, kad kalba užtrunka iki 20 minučių, įvairių šaltinių duomenimis nustatyta, jog trumpiausia viešoji kalba buvo pasakyta Džordžo Vašingtono paskyrimo į prezidentus metu, jis nebuvo didelis viešųjų kalbų sakymo meistras, todėl stengėsi kalbą pasakyti kuo greičiau ir trumpiau. Jam pavyko viską sutalpinti į 135 žodžius, o tai užtruko maždaug minutę. Išties mažas laiko tarpas, todėl kalba rekordiškai trumpa. Kalbant apie ilgiausią užfiksuotą viešąją kalbą, ji buvo kur kas ilgesnė. 1828 m. Bendruomenių rūmuose buvo pasakyta 6 valandų trukmės kalba. Lyginant su trumpiausia, atrodo jog ši kalba truko visą amžinybę, todėl klausytojams turėjo būti gana sunku išklausyti ir įsidėmėti visą kalbą. Vinstonas Čerčilis kadaise sakė, jog „Kalba turėtų būti kaip moters sijonas; tokio ilgumo, kad uždengtų tai ką reikia uždengti ir tokio trumpumo, jog sukeltų susidomėjimą.“ Išties jo pasakyta mintis labai taikli, jei kalbama labai ilgai, prarandamas susidomėjimas, o jei per trumpai, pasakoma tik dalis, to ką reikia pasakyti, todėl reiktų rinktis vidurį ir pasistengti tilpti į tokį laiko tarpą, kuris neatbaidytų klausytojų ir lestų per tam tikrą laiką įtikinti juos taip, kaip to norėjote.

Kad ir kokia būtų viešojo kalbėjimo baimė, neleiskite jai jūsų užvaldyti. Nebijokite kalbėti viešai, tai ugdo jus kaip asmenybę ir stiprina pasitikėjimą savimi. Tiesiog gerai tam pasiruoškite, nuteikite save morališkai ir jums puikiai pavyks. Atsipalaiduokite ir jauskitės laisvai, klausytojai irgi žmonės, jie supranta jūsų jaudulį ir jūsų už tai neteisia. Pasinaudoję kai kuriomis gudrybėmis, patarimais ir žinomų žmonių patirtimi, įveikite baimę ir vėliau tai atrodys juokinga.

Kaip pasiruošti viešąjam kalbėjimui?

Tie, kurie susiduria su viešuoju kalbėjimu žino, jog kalba turi būti trumpa, aiški ir įdomi. Labai svarbu sudominti klausytoją. Nėra malonu, kai kalbėjimo metu klausytojai ima žiovauti arba nejučiomis pakyla iš savo vietų ir palieka patalpą. Kalbėtojas sutrinka, pasimeta, pradeda neaiškiai dėstyti mintis. Kad taip neatsitiktų, reikia tinkamai pasiruošti kalbą. Kalbų būna įvairių, priklauso nuo situacijos, vietos, laiko ir net publikos. Kiekvienai jų reikia ruoštis atitinkamai, svarbu, jog apie kalbą būtų pagalvojama ne likus kelioms minutėms iki viešojo kalbėjimo, o tam būtų ruošiamasi bent jau dieną prieš. Daugelis viešosios kalbos specialistų, pedagogų ir kitų asmenų yra parengę nemažai patarimų, padedančių pasiruošti tinkamą ir sklandžią kalbą. Iš daugybės patarimų sunku išsirinkti, todėl žemiau yra sąrašas, kuriame pateikti svarbiausi aspektai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ruošiantis viešajai kalbai.

  • Pasidomėkite kokia bus publika, kuriai kalbėsite. Kiekviena publika reikalauja savito pasiruošimo. Išsiaiškinkite kokie bus žmonės, kuo jie domisi ir ko tikisi iš jūsų. Tinkamai išanalizavę publikos poreikius, galėsite lengviau sukurti ir pritaikyti kalbą tikslinei publikai.
  • Pasiruoškite stiprią, įspūdingą ir apgalvotą kalbos pradžią. Gera pradžia gali labai sudominti klausytoją. Jei pirmieji sakiniai bus gerai apgalvoti, klausytojas susidomės. Priešingu atveju, klausytojas gali nesusidomėti ir imti galvoti apie kitus dalykus, o tai trikdys kalbėtoją.
  • Pasirašykite juodraštį. Gerai apgalvokite pagrindinius paragrafus, tokius kaip įžanga, dėstymas ir užbaigimas. Kalba turi būti sklandi ir gerai apgalvota. Pasistenkite sklandžiai dėstyti mintis ir nenukrypti prie pašalinių dalykų.
  • Garsiai perskaitykite tai, ką parašėte. Garsiai skaitydami išgirsite kaip visa tai ką parašėte, skamba gyvai. Atlikite reikiamus pataisymus, pridėkite arba išbraukite nereikalingus sakinius. Kalbos pabaigai taip pat pasistenkite suskurti įsimenamą ir įtaigų sakinį, vainikuosiantį visą jūsų kalbą.
  • Garsiai perskaitykite galutinę kalbos versiją. Perskaitykite ir pasižymėkite svarbiausias mintis, sakinius kuriuos reikėtų labiausiai akcentuoti.
  • Perrašykite kalbą ant švaraus popieriaus lapo. Jei jaučiate, jog galite pamiršti kai kurias mintis, jaudinatės, pasirašykite kalbą ir galėsite kartais į ją žvilgčioti. Tačiau nedarykite to nuolat ir jokiu būdu neskaitykite visko ką pasirašėte.
  • Persirašykite kalbą ant kortelių. Jei kalbėsite priešais auditoriją ir neturėsite ant ko pasidėti pasirašytos kalbos, tuomet galite pasirašykite ją ant nedidelių kortelių. Kalbant turėsite ką laikyti rankose, todėl nenaudosite jų bereikalingiems gestams, be to galėsite pasižiūrėti tam tikras mintis, sakinius, jei pamirštumėte vieną ar kitą vietą.
  • Treniruokitės naudodami užrašus. Iš pradžių galite skaityti, vėliau stenkitės į užrašus žiūrėti kuo mažiau, palaipsniui stenkitės kalbėti be užrašų. Kuo daugiau kartosite ir repetuosite, tuo geriau išmoksite ir atrodysite labiau užtikrinti ir savimi pasitikintys.
  • Nuimkite laiką ir pažiūrėkite kiek laiko trunka kalba. Kalba turi būti aiški, sklandi ir ne per ilga. Pasistenkite kalbėti iki 10 min. Jei kalba truks ilgiau, klausytojams taps nuobodu, jie ims blaškytis ir domėtis kitais dalykais.

Tinkamai pasinaudojus šiais patarimais, kalba bus sklandi, aiški ir įdomi. Svarbiausia neapkrauti klausytojo. Žinoma, kartais kalbai nepakanka kelių minučių, tai priklauso nuo situacijos, tačiau ir ilgesnę kalbą galima pasirengti taip, jog ji nebūtų nuobodi. Jei tinkamai pasiruošite kalbą, jausite publikos palaikymą, o kartu taps lengviau kalbėti, bei pamiršite apie nereikalingą jaudulį. Malonu, kai publika įdėmiai klausosi ir atitinkamai reaguoja. Jei visa tai jaučiate, vadinasi jums pavyko. Svarbiausia, jog klausytojui būtų įdomu. Susikoncentruokite ties stipria pradžia, pabaiga ir kuo trumpesniu dėstymu.

Kaip parengti gerą pristatymą?

Vis dažniau tenka susidurti su viešąja kalba, vienas efektyvus būdas palengvinantis viešąją kalbą yra parengti pristatymą. Sakant įprastinę kalbą, oratoriai naudojasi užrašais bei pasikliauja savo pačių mintimis. Rengiant pristatymą, viskas yra kiek paprasčiau. Power Point pristatymai naudojami įvairiuose renginiuose, naujų produktų pristatymuose, konferencijose, universitetuose, mokyklose ir dar daugelyje kitų sričių. Tai labai patogus būdas, perteikti informaciją pasinaudojant naujomis technologijomis. Tam, kad pristatymas būtų efektyvus ir profesionalus, reikia tinkamai pasiruošti. Efektingai ir tikslingai perteikta informacija gali atnešti didžiulę sėkmę ir labai sudominti auditoriją. Vis dėlto, parengti gerą ir publikos lūkesčius pateisinančią prezentaciją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pristatymai pasitelkiant naujas technologijas naudojami jau gana senai, tačiau dauguma pristatymus rengia neteisingai. Naudojama per daug teksto, informacija nėra susisteminama, viskas nuskaitoma nuo ekrano ir panašiai.

To išvengti gali padėti šie patarimai:

  • Pristatymo tikslas. Reikia gerai išanalizuoti pristatomą temą ar aktualiją ir tinkamai jai pasiruošti. Geras pristatymas turi susitelkti ties viena tema, neapkraunant jos bereikalinga informacija, diagramomis ar netinkamais pavyzdžiais. Todėl pirmiausia reikia susikurti detalų planą ir rengiant pristatymą jo laikytis.
  • Auditorijos susidomėjimas. Pristatymą turite parengti taip. Jog auditorija susidomėtų jau nuo pirmųjų sakinių. Galite pasinaudoti įkvepiančiomis žinomų žmonių citatomis, tai puikus būdas atkreipti publikos dėmesį. Tačiau, citatos turi būti susijusios su jūsų pristatoma tema, stenkitės nuo jos nenukrypti.
  • Naudokite kuo mažiau teksto. Neapkraukite auditorijos bereikalingu tekstu, kurį jūs ir taip pasakysite. Užteks jei skaidrėje įterpsite pagrindinę mintį ar raktinius žodžius, visa kita papasakosite, nebūtina visko perkelti į skaidres. Jos tėra pagalbinė priemonė padedanti išlaikyti publikos dėmesį.
  • Teksto dydis. Nenaudokite mažesnio nei 30 teksto dydis. Tekstas turi būti glaustas ir gerai įskaitomas. Antraštėms galite rinktis kiek didesnį 40-44 šriftą, o likęs tekstas paliekamas mažesnis, taip išskirsite temą ir raktinius žodžius arba pagrindines mintis.
  • Antraštės. Antraštės tinka pristatymui, jos atrodo geriau nei ištisas tekstas. Klausytojui užtrenka perskaityti antraštę, stenkitės jog ji būtų įdomi. Ištisą tekstą pasilikite sau, o skaidrėse jo naudokite kuo mažiau.
  • Laikas. Pristatymo laikas priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau patartina, jog prezentacija nebūtų ilgesnė nei 20 min. Po tiek laiko klausytojui darosi nuobodu, jis ima blaškytis ir išgirsta tik nuotrupas, todėl norint įsimenamai ir efektyviai perteikti informaciją, stenkitės užtrukti kuo trumpiau. Jei nepavyksta tilpti į tam tikrą laiką, turite pagyvinti savo pristatymą atitinkamomis iliustracijomis ar diagramomis.
  • Skaidrių skaičius. Visai nebūtina ruošti daugybės skaidrių, pakanka vos 10. Visos informacijos nesutalpinsite ekrane, todėl nepersistenkite. Tačiau, tai ko nėra skaidrėse, turite pasakyti jūs. Jūs tarsi kompensuojate paslėptą informaciją.
  • Rašybos klaidos. Auditorija labai mėgsta „medžioti“ rašybos klaidas. Ne visuomet tinka pasiteisinimas, jog jos padarytos per klaidą ar neapdairumą. Auditorija tai gali suvokti kaip kompetencijos, raštingumo stoką. Patartina atidžiai perskaityti parengtą tekstą ir ištaisyti visas klaidas, taip išvengiant nemalonių situacijų ir klausimų.

Laikantis išvardintų punktų, pristatymas turėtų vykti sklandžiai ir efektyviai. Svarbiausia, jog klausytojui būtų įdomu. Prezentacija leidžia ekrane naudoti įvairias iliustracijas, diagramas, o tai šiek tiek pagyvina pristatymą ir padeda lengviau suprasti kai kurias mintis ar paaiškinimus. Šiandien su pristatymais susiduriama labai dažnai, internete yra gausu įvairių pristatymų pavyzdžių, be to yra nemažai vaizdo įrašų ir kitos medžiagos padėsiančios geriau pasiruošti viešajai kalbai, kurios metu bus naudojama Power Point ar kitokia programa. Tinkamai paruoštas pristatymas gali būti jūsų raktas į sėkmę.

Ko mus moko literatūra?

Turbūt kiekvienas sutinka su teiginiu, kad knygas skaityti naudinga. Vieni jas skaito dėl pramogos, kiti jose ieško kažko ypatinga, o yra ir tokių, kurie dėl vienokų ar kitokių priežasčių skaityti yra verčiami. Knygose galima rasti atsakymus į daugelį mus kamuojančių klausimų. Šiuolaikinėje visuomenėje literatūra yra šiek tiek nustumiama į šoną, ieškoma kitų užsiėmimų, daugiau laiko praleidžiama su kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar žiūrint televizorių. Dėmesys skiriamas materialiems dalykams, ekonomikai, politikai. Keičiasi vertybės, prioritetai. Žmonės mieliau renkasi fizinius, materialinius dalykus ir užmiršta dvasinius.

Literatūra moko daugybės dalykų. Ji suteikia galimybę patirti daugybę emocijų, išgyvenimų, tokių kurių įprastiniame gyvenime nesutinkame. Tai labai vertinga, nes padeda mums giliau pažvelgti į tarpusavio santykius, pasverti kai kuriuos dalykus. Literatūros kūriniuose galima patirti ir išgyventi daugybę emocijų, atrasti romantikos, liūdesio, džiaugsmo, pavydo, keršto, gailesčio, kaltės ir kitų jausmų. Net ir gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, skaitymo metu galima nusikelti į įvairias epochas, laikmečius, patirti to meto rūpesčius, meilės apraiškas ir kitus dalykus, kuriuos žmonija išgyveno praeityje. Taip pat, skaitant turime puikią galimybę suprasti, kokią svarbią vietą mūsų gyvenimuose užima bendravimas. Knygos mus moko, jog niekas negali pakeisti žmonių bendravimo, jis būtinas, be jo nebūtų žmonijos. Tik kalbėdamiesi galime išreikšti emocijas, mintis, išlaikyti santykius ir suprasti vienas kitą. Literatūroje gausu dialogų, kuriuos verta panaudoti ir asmeniniame gyvenime, gražūs žodžiai visada sušildo kito sielą ir širdį. Literatūra tarsi padeda atsiplėšti nuo realybės, darbų, kasdienio gyvenimo rūpesčių. Ji nuspalvina kasdienybę, suteikia jai neregėtų spalvų, šilumos. Panašiai kaip ir filme, literatūra gali nukelti skaitytoją į tolimiausius kampelius, tai suteikia beribę laisvę mintims. Literatūroje ir filme skirtumas tas, jog skaitant žmogus viską įsivaizduoja savaip, kartais vaizduotė sukuria neapsakomus vaizdinius, kuriuos išvydus ekrane, įspūdis kartais subliūkšta. Dėl to, vaizduotės laisvė labiau jaučiama skaitant, nei žiūrint filmus ar knygų ekranizacijas.

Literatūra nukelia į įvairiausius laikmečius, supažindina su to meto kultūra, žmonėmis, mada ir net kalba. Tai leidžia palyginti dabartį ir praeitį, žmones ir daugelį kitų aspektų. Be to, kiekviename personaže, literatūriniame herojuje galime įžvelgti dalelę savęs, įvertinti herojų poelgius lyginant juos su savimi. Be jokios abejonės literatūra suteikia daug žinių. Knygos išmoko visko. Turbūt nėra dalyko, kuris nebūtų aprašytas knygose ir literatūroje. Skaitant lengviau įsivaizduoti ir suprasti, o atmintyje viskas išlieka ilgiau. Kalbant apie mokslą, skaitant literatūros kūrinius nesunku išmokti istoriją, kuri nėra perteikiama sausai. Istoriniai romanai atskleidžia daugybę įdomių faktų, leidžia įsijausti į to meto laikotarpį, atmosferą. Tokiu būdu istorija pasidaro įdomi net ir tiems, kurie nelabai ją mėgsta. Skaitytojui visi faktai pateikiami sumaniai, apgalvotai ir literatūriškai. Taip dar labiau lavinama jo vaizduotė ir gebėjimas giliau įsijausti į kūrinį bei to meto situaciją.

Literatūra, tai viena iš daugelio meno šakų. Kaip ir kiekviena meno šaka, taip ir literatūra, suteikia galimybę išmokti ir pažinti daugybę dalykų, patirti dar nepatirtus potyrius, išgyvenimus, jausmus ir sentimentus. Literatūra netgi gali padaryti žmoniją šiek tiek geresne. Svarbiausia, jog žmonės skaitytų ir nepamirštų knygų. Knygos yra neįkainojama patirtis ir žinios, kurias galima naudoti visą savo gyvenimą. Jos keičia žmonių gyvenimus, suteikia laimę ir pilnatvę. Juk kuo įvairesnė literatūra, tuo daugiau žmonių ji paliečia, todėl kiekvienas gali nors dalele savęs prisiliesti prie didžiulio ir neįkainojamo literatūros lobyno.

Dažniausiai pasitaikančios viešojo kalbėjimo klaidos

Net ir patyrę oratoriai neišvengia klaidų. Kartais klaidos daromos dėl patirties trūkumo ar streso, kartais jos atsiranda dėl per didelio pasitikėjimo savimi arba kitų aplinkybių. Daryti klaidas yra natūralu ir žmogiška, tačiau kiekvienas norime, jog klaidų būtų kuo mažiau. Kartais vien jau mintis apie klabėjimą viešai sukelia baimę, stresą ir paniką. Šie dalykai neleidžia susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir sklandžiai kalbėti. Yra įvairių patarimų, padedančių gerai pasiruošti viešajai kalbai, tačiau, kartais nutinka taip, jog net ir pasiruošimas nepadeda išvengti tam tikrų klaidelių, blaškančių publikos dėmesį. Paprastai žmones užvaldo baimė ir stresas, todėl jie nebekontroliuoja pernelyg dažnos gestikuliacijos, tam tikrų judesių ir kitų dalykų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti pagrindines viešojo kalbėjimo klaidas ir trūkumus, žemiau pateikiamas sąrašas klaidų, kurios pasitaiko dažniausiai. Taip pat šalia pateikiami tam tikri patarimai, padėsiantys šių klaidų išvengti.

  • Akys nukreiptos į lapus, kuriuose užrašyta kalba. Asmenys, nesijaučiantys užtikrintai dėl savo kalbos, dažnai žvilgčioja arba nenuleidžia akių nuo iš anksto pasirašytos kalbos. Įsmeigę akis į paruoštukes kalbėtojai išvengia kontakto su publika, nes akių kontaktas dažnai kelia dar didesnį jaudulį. Nepaisant to, publika nori matyti jūsų akis, nesvarbu jog jaudinatės, publika tai supranta ir atleidžia, tačiau kuomet viskas nuskaitoma nuo lapų, klausytojai gali įsižeisti. Viešajame kalbėjimą yra savitas etiketas ir taisyklės, kurių reikia laikytis, todėl stenkitės į užrašus žiūrėti kuo mažiau.
  • Kalbama labai tyliai arba labai greitai ir nesuprantamai. Jaudulys dažai kiša koją, tačiau iš kalbėtojo visada tikimasi, kad jis kalbės suprantamai ir aiškiai. Visiškai nebūtina šaukti, kad publika jus girdėtų, tiesiog kalbėkite publikai, o ne nuleidę galvą ir tik sau.
  • Kalbantysis akivaizdžiai rodo kaip nervinasi ir jaudinasi. Normalu, jog viešai kalbėdami žmonės jaudinasi, tačiau pernelyg didelis to demonstravimas gali sukelti neigiamą publikos reakciją. Reikia stengtis susikaupti, atsipalaiduoti ir suimti save į rankas. Prieš kalbą galima atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, atsigerti vandens.
  • Kalbėjimas be entuziazmo. Auditorijai reikia užtikrintumo ir įtaigumo. Kuo labiau savimi pasitiki kalbantysis, tuo daugiau publikos palaikymo jis sulaukia. Jei tam tikrai ruošėtės, pamirškite baimes ir stresą, pasitikėkite savimi ir kalbėkite su užsidegimu.
  • Oratorius išmoksta kalbą atmintinai. Kai kurie mano, jog atmintinai išmokta kalba padės nesuklysti ir viską išdėstyti teisingai, tačiau klausytojas jaučia kai kalbama mintinai. Be to, užmiršę tam tikrą žodį, galite pasimesti ir nebežinoti kas seka po to. Geriau pasidaryti kalbėjimo planą ir pasižymėti svarbiausias mintis ar žodžius, į juos pažvelgę žinosite kaip tęsti toliau.
  • Pernelyg didelis gestikuliavimas ir bereikalingi judesiai. Gestikuliacija nėra blogas dalykas, tai suteikia kalbai gyvumo, tačiau kuomet žmonės jaudinasi, gestikuliacija tampa aktyvesnė. Kartais judesiai tampa nekontroliuojami, pats kalbantysis nepajaučia, jog daro per daug rankų mostų arba pradeda kasytis, linguoti, trypčioti. Tai atrodo gana juokingai ir klausytojams gali sukelti juoką.

Šios klaidos pasitaiko dažniausiai. Jei pavyktų jų išvengti, kalba būtų sklandi ir puikiai suprantama. Rengiantis kalbai galima konsultuotis su specialistais, jie dalinasi savo patirtimi, duoda vertingų patarimų. Reikia paminėti ir tai, jog kartais prireikia daug laiko, kad viešasis kalbėjimas būtų įveikiamas lengvai, neužtenka vos vieno ar kelių kartų prieš auditoriją, tenka praktikuotis daugelį kartų ar net metų. Pirmosios kalbos gali būti silpnesnės, tačiau palaipsniui tobulėjama, baimė įveikiama ir kalba tampa sklandi, gyva ir įdomi. Tereikia įveikti tam tikrą baimės ir nepasitikėjimo savimi barjerą.

Geriausi visų laikų literatūros šedevrai

Literatūra, tai menas, leidžiantis pasinerti į minčių platybes ir išgyventi nepažįstamų herojų gyvenimus. Literatūra moko pažinti žodžio meną ir auklėja bei lavina žmogų. Per kelis tūkstančius metų, yra sukurta nesuskaičiuojama daugybė literatūros kūrinių. Kiekvienas jų – savitas ir unikalus. Visi autoriai stengėsi perteikti įdomiausius pasakojimus, mintis ir taip įsirašyti į literatūros ir pasaulio istoriją. Būtų sunku išvardinti kūrinius, kurie įkvepia, suteikia jėgų, moko, lavina ir suteikia laimės. Tačiau, yra kūriniai, kurie per šimtmečius nepraranda savo vertės ir tampa klasika, kurią turi perskaityti kiekvienas. Tokių kūrinių sąrašas taip pat ilgas, tačiau pabandykime apžvelgti bent keletą jų.

  • „Mobis Dikas“ (1851 m.). Tai klasika tapęs Hermano Melvilio romanas, laikomas vienu iš pasaulio literatūros lobių.
  • „Ana Karenina“ (1877 m.). Levo Tolstojaus romanas, laikomas vienu tobuliausiu visų laikų romanu. Pagal šią knygą kuriami filmai ir spektakliai, sutraukiantys būrius žiūrovų.
  • „Ponia Bovari“ (1856 m.). Gustavo Flobero romanas apie gydytojo žmoną, turinčią nesantuokinių ryšių ir gyvenančią ne pagal išgales.
  • „Karas ir taika“ (1869 m.). Istorinis epinis Levo Tolstojaus romanas. Romane pasakojama 5 aristokratų šeimų istorija iki karo prieš Napoleoną.
  • „Lolita“ (1955 m.). Vladimiro Nabukovo romanas apie senstančio literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei Lolitai.
  • „Hamletas“ (1603 m.). Viljamo Šekspyro tragedija apie taurų humanistą, tragiškai vienišą kovoje prieš visuomenės blogį.
  • „Didysis Getsbis“ (1925 m.). Skoto Fitdžeraldo didis grožinės literatūros kūrinys amerikietiška tematika, kūrinys iki šios plačiai skaitomas, vertinamas, verčiamas ir mėgstamas. Yra sukurta ir šio filmo ekranizacija.
  • „Ulisas“ (1922 m.). Airių rašytojo Džeimso Džoiso romanas, kuriame atskleidžiami svarbiausi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo aspektai.
  • „Heklberio Fino nuotykiai“ (1884 m.). Marko Tveno apsakymas apie berniuką, pabėgusį nuo piktos auklės ir girtuoklio tėvo, kuris leidžiasi į kelionę Misisipės upe.
  • „Prarasto laiko beieškant“. Marselio Prusto 7 romanų ciklas užkariavęs autoriui literatūros moderno meistro, naujojo romano tipo kūrėjo vardą.
  • „Rugiuose prie bedugnės“ – J. D. Selindžeris
  • „Nematomas žmogus“ – H.G Velsas
  • „Rūstybės kekės” – Steinbekas
  • „22-oji išlyga” – Heleris
  • „Musių valdovas” – W. Goldingas
  • „Kelyje” – J. Kerouakas
  • „Gyvulių ūkis” – G. Orvelas
  • „Triukšmas ir įniršis” – V.H. Faulkneris
  • „Puikus Naujas pasaulis” – A. L. Hukslis
  • „Nežudyk strazdo giesmininko” – H. Lee
  • „Vėjo Nublokšti” – M. Mitčelas
  • „Kai aš gulėjau mirties patale” – V. Faulkneris

Tai tik dalis didžiulio literatūros lobyno. Galybė autorių ir galybė puikių knygų. Sparčiai populiarėjant ir gyvenimus užvaldant naujosios technologijoms, nereikėtų pamiršti knygų skaitymo. Iš knygų galima pasisemti daugybės puikių dalykų, Jos praturtina sielą ir protą, o skaitantis žmogus yra gyvas. Skaitant lavinama atmintis, sukoncentruojamas dėmesys, knygų skaitymas atpalaiduoja, leidžia pažinti neregėtus kraštus ir patirti nepakartojamus nuotykius. Tai puikus inetelktualaus laisvalaikio praleidimo būdas. Kadangi knygų yra begalė, pasirinkimas išties didžiulis. Tačiau perskaitytos knygos vertė – neįkainojama. Skaitymas daro didžiulę teigiamą įtaką mūsų gyvenimui. Tai terapijos ir tobulėjimo priemonė. Liūdna, jog naujos technologijos kartais užgožia skaitymą. Vis dėlto, galima sakyti, jog populiariausių knygų sąrašai sudaromi ne veltui, taip skatinama labiau skaityti knygas, kurias kai kurie yra primiršę per nebaigtus darbus ir kitus rūpesčius. Sudarantieji šiuos sąrašus padaro didelį darbą, skaitantiems nebereikia atsirinkinėti, nes tokiuose sąrašuose pateikiamos tik geriausios ir vertingiausios knygos, kurias perskaitę tikrai nesigailėsite. Priešingai, praturtinsite save, savo mintis, bei patirsite skaitymo malonumą, kuris įtraukia ir veikia kaip geriausi vaistai nuo visų ligų.

Pasakų nauda vaikams

Jau senai įrodyta, jog pasakų nauda yra didžiulė. Vaikai labai mėgsta kuomet jų tėveliai seka pasakas prieš miegą. Tai lavina vaikų vaizduotę ir padeda geriau miegoti. Pasakos padeda vaikams suprasti daugelį dalykų, todėl pasaulis jiems tampa aiškesnis. Vaikai, kuriems prieš miegą tėvai skaito pasakas yra protingesni bei greičiau įsisavina informaciją. Albertas Einšteinas yra pasakęs „Jei norite, kad vaikai būtų protingi – skaitykite jiems pasakas, jei norite, kad jie būtų labai protingi – skaitykite labai daug pasakų“. Apie pasakų naudą prabilta jau senai, o pasakos reikalingos ir šiandien.

Vaikai labai smalsūs ir žingeidūs, jie nuolat klausinėja, nori sužinoti kažką naujo. Pasakos jiems suteikia tokią galimybę. Vaikų vaizduotė labai galinga, joje gimsta beprotiškiausios mintys ir idėjos. Pasakose pasakojamos istorijos apie įvairius kultūrinius skirtumus, kitas šalis, negirdėtus personažus, o tai leidžia vaikams išmokti naujų dalykų lavinti vaizduotę ir padeda jiems nusikelti į įvairiausius realaus ir išgalvoto pasaulio kampelius. Taip pat pasakos padeda vaikams atskirti gerą nuo blogo. Įvairūs geri ir blogi personažai išgyvena vidines kovas, meilę, kovą tarp gėrio ir blogio, praradimą, visa tai moko vaikus apie gyvenimiškus dalykus ir situacijas. Pasakose kaip ir gyvenime, nutinka įvairiausių dalykų, skirtumas tik tas, kad pasakose dažniausiai laimi gėris ir visi tampa laimingi. Gyvenime nutinka ir kitaip. Tačiau, tai įkvepia visuomet tikėtis geriausio ir būti optimistiškai nusiteikus. Regėdami pasakose ne tik gėrį, vaikai supranta jog blogis yra niekingas ir reikia jį nugalėti, mažieji skatinami kritiškai mąstyti, be to blogųjų personažų likimas leidžia suvokti, jog blogieji sulaukia atpildo ir būna baudžiami. Taip mokoma daryti tik gerus dalykus, nes už gėrį visada atsilyginama tuo pačiu.

Pasakos yra vaikų džiaugsmas. Jos leidžia regėti princus, karalius, slibinus nykštukus, gyventi jų pasaulėliuose. Pasakos yra puiki mokomoji literatūra vaikams, kurioje persipina fantastikos ir tikro pasaulio elementai. Be to lavinama vaikų atmintis, skaitant tą pačia pasaką kas vakarą, vaikai įsimena tam tikras pasakos dalis, o vėliau ir visą pasaką. Po kelėto kartų, galima pastebėti, jog vaikai atkartoja pasakos žodžius kartu su savo tėvais. Net ir nemokėdami skaityti, jie gali išmokti ilgus tekstus atmintinai, tai labai padeda vėlesniam laikui, kuomet mokykloje reikia mokytis eilėraščius, knygų ištraukas ir panašiai. Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį suteikia pasakos yra saugumas. Jaukiai gulėdamas lovelėje ir klausydamasis vieno iš tėvų sekamos pasakos, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas. Tuo metu jis nebijo nieko, jam gera ir jauku. Vaikams to labai reikia. Vaikai tokias akimirkas įsimena labai gerai, tai tampa maloniu įpročiu, vėliau, suaugę jie skaito pasakas savo vaikams, tokiu būdu graži tradicija keliauja iš kartos į kartą.

Vaikai labai pastabūs ir greitai įsisavina informaciją, todėl skaitant pasakas reikia gerai atsirinkti kas tinka jūsų vaikui, o kas ne, reikia gana atsakingai rinktis pasakas. Tinkamai parinkta pasaka garantuos geras emocijas ir jūsų vaiko kūrybiškumo lavinimą. Be to, vaikų sapnai taps dar spalvingesni, o jų vaizduotė nuolat bus lavinama. Pasakų skaitymas yra puikus būdas tėvams ir vaikams bendrauti, net jei tai ir ne dialogo forma, vaikams labai svarbus dėmesys ir buvimas šalia, malonus tėvų balsas bei saugumo jausmas. Tai jausdami vaikai yra labai laimingi, o taip pat nusiramina ir ramiai bei saldžiai miega. Visa tai tik įrodo, jog pasakų nauda vaikams yra didžiulė, todėl, visuomet savo įtemtoje dienotvarkėje reikia atrasti šiek tiek laiko ir skirti jį pasakoms bei buvimui su vaikais.

Kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę?

Viešasis kalbėjimas dažnai sutinkamas reiškinys. Viešai kalba aukštas pareigas užimantys asmenys, valstybių vadovai, žinomi žmonės, mokytojai, dėstytojai ir daugelis kitų. Tai gana įprastas dalykas. Vis dėlto, dauguma susiduria su viešojo kalbėjimo baime. Nors ir atrodo, jog čia nieko baisaus, kai kuriems tai yra didžiulė fobija. Linksta keliai, dreba balsas, drėksta rankos ir pasireiškia įvairus kiti su baime susiję simptomai. Jau mokykloje mokoma kalbėti viešai, taip mokiniai ruošiami ateičiai, nes suaugusiųjų pasaulyje kalbėti viešai tenka gana dažnai. Vėliau viešo kalbėjimo mokoma universitetuose arba kitose aukštosiose mokyklose ir taip skatinama lavinti įgūdžius. Nepaisant to, kai kuriems su tuo susidoroti vis tiek yra be galo sunku. Įvairūs šaltiniai, bei viešojo kalbėjimo specialistai išskiria keletą patarimų, padėsiančių nugalėti ar bent jau šiek tiek sumažinti šią baimę.

  • Pasiruoškite kalbą. Susidėliojus mintis ir pasidarius tam tikrą kalbos planą jausitės geriau ir ramiau. Gerai apgalvoję visus dalykus, galėsite ramiau kalbėti ir nesiblaškyti tarp įvairių minčių, koncentracija į vieną dalyką labai padeda. Be to, tvirtai žinodami kaip ir ką kalbėti, galėsite tvirčiau jaustis, be to, sustiprinsite pasitikėjimą.
  • Repetuokite, repetuokite ir dar kartą repetuokite! Kuo ilgiau treniruositės, tuo laisviau jausitės. Niekas už jus to nepadarys, todėl galite pasikliauti tik savimi. Galite atsistoti prieš veidrodį ir kalbėti sau, galite kalbėti artimiesiems. Taip pat, pabandykite kalbėti įvairiomis kitomis temomis, jos gali būti nesusijusios su jūsų ruošiama kalba, tačiau kalbėjimas ir praktika padės įveikti susikaustymą bei stresą.
  • Pabandykite nusifilmuoti. Nusifilmuokite kalbėdami ir peržiūrėkite vaizdo įrašą, galėsite iš šono įvertinti savo pasirodymą ir pamąstyti ką reikėtų keisti ar tobulinti. Kartokite tiek, kiek manote, jog yra reikalinga. Kuo daugiau kartų taip darysite, tuo profesionalesnis taps jūsų viešasis kalbėjimas.
  • Giliai kvėpuokite. Gilus kvėpavimas labai padeda nusiraminti. Prieš lipant į sceną, o taip pat ir scenoje galite keletą kartų lėtai ir giliai įkvėpti, pamatysite jog tai ikrai veiksminga.
  • Susikoncentruokite į savo medžiagą. Labai svarbu nenukrypti į šoną, negalvokite apie pašalinius dalykus ir publiką. Žmonės priims jus tokius kokie esate, net jei ir padarysite šiokių tokių klaidelių, visa tai yra žmogiška, todėl publika tikrai supras ir nesmerks.
  • Atsigerkite vandens. Prieš pradedant kalbą sudrėkinkite burną vandeniu. Geriausia gerti kambario temperatūros natūralų vandenį arba vandenį su citrina. Venkite saldžių, gazuotų gėrimų, jie tik dar labiau troškina. Klabant, o ypač jaudinantis, dažnai džiūsta burna, todėl sudrėkinti ją vandeniu yra labai svarbu.
  • Išgerkite raminamųjų vaistų. Jei jaučiate, jog scenos baimė jūsų neapleidžia, galite pasikonsultuoti su savo gydytoju, jog jis rekomenduotų vaistų, kurie mažina stresą, ramina ir kuriuos galima gerti prieš pasirodymą.

Patarimai gana paprasti, tačiau teigiama, kad jie yra tikrai patikrinti ir veiksmingi. Norint sužinoti, reikia tai išbandyti patiems. Nėra vieno vaisto, padėsiančio atsikratyti šio nemalonaus jausmo, tačiau stengiantis laikytis anksčiau minėtų patarimų, galima pasiekti visai neblogų rezultatų. Kai kurie žmonės turi sulaukti tam tikro amžiaus ar situacijos, kurioje tartum įvyksta lūžis, nuo kurio kalbėti viešai tampa normalu ir dingsta baimė. Apie tai kalbama gana dažnai ir būtent todėl, kad tai daugeliui pažįstamas jausmas. Tai didžiulė kova su savimi, tačiau daugelis dalykų reikalauja su savimi pakovoti, tam kad pagautume savo sėkmės paukštę. Na, o jei baimės atsikratyti nepavyksta, tuomet reikia pasinerti į kitas veiklas, kuriose galima išvengti šio, daugeliui nemalonaus viešojo kalbėjimo proceso.