Kaip pasiruošti viešąjam kalbėjimui?

Tie, kurie susiduria su viešuoju kalbėjimu žino, jog kalba turi būti trumpa, aiški ir įdomi. Labai svarbu sudominti klausytoją. Nėra malonu, kai kalbėjimo metu klausytojai ima žiovauti arba nejučiomis pakyla iš savo vietų ir palieka patalpą. Kalbėtojas sutrinka, pasimeta, pradeda neaiškiai dėstyti mintis. Kad taip neatsitiktų, reikia tinkamai pasiruošti kalbą. Kalbų būna įvairių, priklauso nuo situacijos, vietos, laiko ir net publikos. Kiekvienai jų reikia ruoštis atitinkamai, svarbu, jog apie kalbą būtų pagalvojama ne likus kelioms minutėms iki viešojo kalbėjimo, o tam būtų ruošiamasi bent jau dieną prieš. Daugelis viešosios kalbos specialistų, pedagogų ir kitų asmenų yra parengę nemažai patarimų, padedančių pasiruošti tinkamą ir sklandžią kalbą. Iš daugybės patarimų sunku išsirinkti, todėl žemiau yra sąrašas, kuriame pateikti svarbiausi aspektai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ruošiantis viešajai kalbai.

  • Pasidomėkite kokia bus publika, kuriai kalbėsite. Kiekviena publika reikalauja savito pasiruošimo. Išsiaiškinkite kokie bus žmonės, kuo jie domisi ir ko tikisi iš jūsų. Tinkamai išanalizavę publikos poreikius, galėsite lengviau sukurti ir pritaikyti kalbą tikslinei publikai.
  • Pasiruoškite stiprią, įspūdingą ir apgalvotą kalbos pradžią. Gera pradžia gali labai sudominti klausytoją. Jei pirmieji sakiniai bus gerai apgalvoti, klausytojas susidomės. Priešingu atveju, klausytojas gali nesusidomėti ir imti galvoti apie kitus dalykus, o tai trikdys kalbėtoją.
  • Pasirašykite juodraštį. Gerai apgalvokite pagrindinius paragrafus, tokius kaip įžanga, dėstymas ir užbaigimas. Kalba turi būti sklandi ir gerai apgalvota. Pasistenkite sklandžiai dėstyti mintis ir nenukrypti prie pašalinių dalykų.
  • Garsiai perskaitykite tai, ką parašėte. Garsiai skaitydami išgirsite kaip visa tai ką parašėte, skamba gyvai. Atlikite reikiamus pataisymus, pridėkite arba išbraukite nereikalingus sakinius. Kalbos pabaigai taip pat pasistenkite suskurti įsimenamą ir įtaigų sakinį, vainikuosiantį visą jūsų kalbą.
  • Garsiai perskaitykite galutinę kalbos versiją. Perskaitykite ir pasižymėkite svarbiausias mintis, sakinius kuriuos reikėtų labiausiai akcentuoti.
  • Perrašykite kalbą ant švaraus popieriaus lapo. Jei jaučiate, jog galite pamiršti kai kurias mintis, jaudinatės, pasirašykite kalbą ir galėsite kartais į ją žvilgčioti. Tačiau nedarykite to nuolat ir jokiu būdu neskaitykite visko ką pasirašėte.
  • Persirašykite kalbą ant kortelių. Jei kalbėsite priešais auditoriją ir neturėsite ant ko pasidėti pasirašytos kalbos, tuomet galite pasirašykite ją ant nedidelių kortelių. Kalbant turėsite ką laikyti rankose, todėl nenaudosite jų bereikalingiems gestams, be to galėsite pasižiūrėti tam tikras mintis, sakinius, jei pamirštumėte vieną ar kitą vietą.
  • Treniruokitės naudodami užrašus. Iš pradžių galite skaityti, vėliau stenkitės į užrašus žiūrėti kuo mažiau, palaipsniui stenkitės kalbėti be užrašų. Kuo daugiau kartosite ir repetuosite, tuo geriau išmoksite ir atrodysite labiau užtikrinti ir savimi pasitikintys.
  • Nuimkite laiką ir pažiūrėkite kiek laiko trunka kalba. Kalba turi būti aiški, sklandi ir ne per ilga. Pasistenkite kalbėti iki 10 min. Jei kalba truks ilgiau, klausytojams taps nuobodu, jie ims blaškytis ir domėtis kitais dalykais.

Tinkamai pasinaudojus šiais patarimais, kalba bus sklandi, aiški ir įdomi. Svarbiausia neapkrauti klausytojo. Žinoma, kartais kalbai nepakanka kelių minučių, tai priklauso nuo situacijos, tačiau ir ilgesnę kalbą galima pasirengti taip, jog ji nebūtų nuobodi. Jei tinkamai pasiruošite kalbą, jausite publikos palaikymą, o kartu taps lengviau kalbėti, bei pamiršite apie nereikalingą jaudulį. Malonu, kai publika įdėmiai klausosi ir atitinkamai reaguoja. Jei visa tai jaučiate, vadinasi jums pavyko. Svarbiausia, jog klausytojui būtų įdomu. Susikoncentruokite ties stipria pradžia, pabaiga ir kuo trumpesniu dėstymu.