Ko mus moko literatūra?

Turbūt kiekvienas sutinka su teiginiu, kad knygas skaityti naudinga. Vieni jas skaito dėl pramogos, kiti jose ieško kažko ypatinga, o yra ir tokių, kurie dėl vienokų ar kitokių priežasčių skaityti yra verčiami. Knygose galima rasti atsakymus į daugelį mus kamuojančių klausimų. Šiuolaikinėje visuomenėje literatūra yra šiek tiek nustumiama į šoną, ieškoma kitų užsiėmimų, daugiau laiko praleidžiama su kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar žiūrint televizorių. Dėmesys skiriamas materialiems dalykams, ekonomikai, politikai. Keičiasi vertybės, prioritetai. Žmonės mieliau renkasi fizinius, materialinius dalykus ir užmiršta dvasinius.

Literatūra moko daugybės dalykų. Ji suteikia galimybę patirti daugybę emocijų, išgyvenimų, tokių kurių įprastiniame gyvenime nesutinkame. Tai labai vertinga, nes padeda mums giliau pažvelgti į tarpusavio santykius, pasverti kai kuriuos dalykus. Literatūros kūriniuose galima patirti ir išgyventi daugybę emocijų, atrasti romantikos, liūdesio, džiaugsmo, pavydo, keršto, gailesčio, kaltės ir kitų jausmų. Net ir gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, skaitymo metu galima nusikelti į įvairias epochas, laikmečius, patirti to meto rūpesčius, meilės apraiškas ir kitus dalykus, kuriuos žmonija išgyveno praeityje. Taip pat, skaitant turime puikią galimybę suprasti, kokią svarbią vietą mūsų gyvenimuose užima bendravimas. Knygos mus moko, jog niekas negali pakeisti žmonių bendravimo, jis būtinas, be jo nebūtų žmonijos. Tik kalbėdamiesi galime išreikšti emocijas, mintis, išlaikyti santykius ir suprasti vienas kitą. Literatūroje gausu dialogų, kuriuos verta panaudoti ir asmeniniame gyvenime, gražūs žodžiai visada sušildo kito sielą ir širdį. Literatūra tarsi padeda atsiplėšti nuo realybės, darbų, kasdienio gyvenimo rūpesčių. Ji nuspalvina kasdienybę, suteikia jai neregėtų spalvų, šilumos. Panašiai kaip ir filme, literatūra gali nukelti skaitytoją į tolimiausius kampelius, tai suteikia beribę laisvę mintims. Literatūroje ir filme skirtumas tas, jog skaitant žmogus viską įsivaizduoja savaip, kartais vaizduotė sukuria neapsakomus vaizdinius, kuriuos išvydus ekrane, įspūdis kartais subliūkšta. Dėl to, vaizduotės laisvė labiau jaučiama skaitant, nei žiūrint filmus ar knygų ekranizacijas.

Literatūra nukelia į įvairiausius laikmečius, supažindina su to meto kultūra, žmonėmis, mada ir net kalba. Tai leidžia palyginti dabartį ir praeitį, žmones ir daugelį kitų aspektų. Be to, kiekviename personaže, literatūriniame herojuje galime įžvelgti dalelę savęs, įvertinti herojų poelgius lyginant juos su savimi. Be jokios abejonės literatūra suteikia daug žinių. Knygos išmoko visko. Turbūt nėra dalyko, kuris nebūtų aprašytas knygose ir literatūroje. Skaitant lengviau įsivaizduoti ir suprasti, o atmintyje viskas išlieka ilgiau. Kalbant apie mokslą, skaitant literatūros kūrinius nesunku išmokti istoriją, kuri nėra perteikiama sausai. Istoriniai romanai atskleidžia daugybę įdomių faktų, leidžia įsijausti į to meto laikotarpį, atmosferą. Tokiu būdu istorija pasidaro įdomi net ir tiems, kurie nelabai ją mėgsta. Skaitytojui visi faktai pateikiami sumaniai, apgalvotai ir literatūriškai. Taip dar labiau lavinama jo vaizduotė ir gebėjimas giliau įsijausti į kūrinį bei to meto situaciją.

Literatūra, tai viena iš daugelio meno šakų. Kaip ir kiekviena meno šaka, taip ir literatūra, suteikia galimybę išmokti ir pažinti daugybę dalykų, patirti dar nepatirtus potyrius, išgyvenimus, jausmus ir sentimentus. Literatūra netgi gali padaryti žmoniją šiek tiek geresne. Svarbiausia, jog žmonės skaitytų ir nepamirštų knygų. Knygos yra neįkainojama patirtis ir žinios, kurias galima naudoti visą savo gyvenimą. Jos keičia žmonių gyvenimus, suteikia laimę ir pilnatvę. Juk kuo įvairesnė literatūra, tuo daugiau žmonių ji paliečia, todėl kiekvienas gali nors dalele savęs prisiliesti prie didžiulio ir neįkainojamo literatūros lobyno.