Tai ko galbūt nežinojote apie viešąjį kalbėjimą

Viešasis kalbėjimas, tai auditorijos įtikinimo menas. Tai menas, kurio galima išmokti. Daugeliui viešasis kalbėjimas yra didžiausia baimė. Laimei, daugeliui pavyksta šią baimę įveikti. Žinoma, tam reikia daug pastangų ir laiko. Tenka daug treniruotis, ne vieną kartą pasirodyti prieš auditoriją. Palaipsniui tampa lengviau, oratorystės menas tarsi prisijaukinamas. Dauguma žmonių bijo viešojo kalbėjimo ir visaip stengiasi jo išvengti, na o jei bėgti nėra kur, mano, jog kalbą pasakys ekspromtu, tam visiškai nesiruošiant.

Anksčiau viešojo kalbėjimo buvo mokoma jau mokykloje, todėl suaugus, pasakyti kalbą būdavo kiek lengviau. Dabar situacija iš esmės pasikeitė, mokyklose tenka vis mažiau kalbėti prieš auditoriją, atsiskaitymams, kontroliniams ir kitiems dalykams dabar paprastai naudojami testai, todėl mokiniams tereikia pasirinkti teisingą variantą. Kalbama vis rečiau, todėl atsiradus būtinybei kalbėti prieš auditoriją, jaučiama didžiulė baimė ir to bijoma paniškai. Internetas, išmanieji telefonai taip pat įtakoja kalbėjimą. Nuolat bendraujama virtualioje erdvėje, žodžiai trumpinami, rašomi nepilni sakiniai, padrikos mintys, prie to greitai priprantama, todėl jaunimas nė nepastebi, kad ir šnekamojoje kalboje pradeda naudoti įvairius trumpinius, neaiškiai dėsto mintis. Tokiems žmonėms kalbėti viešai – didžiulis iššūkis. Tačiau paguoda tokia, jog pasaulyje paniškai bijančių kalbėti viešai yra milijonai. Net ir žinomi žmonės turi šią baimę ir apie ją yra prisipažinę viešai. Ar pagalvotumėte jog Vinstonas Čerčilis, Džnonas Kenedis, Margaret Tečer, Elvis Preslis labai bijojo kalbėti viešai? Visi šie, gerai žinomi žmonės turėjo šią fobiją, tačiau tai nesutrukdė jiems siekti karjeros ir užimti geras pareigas. Steve Jobs taip pat bijojo viešo kalbėjimo, tačiau prieš visus pristatymus Apple konferencijose, jis tam labai daug ruošdavosi ir repetuodavo, tai jam padėdavo susidoroti su jauduliu.

Įprasta, jog kalba paprastai užtrunka iki 20 minučių, vėliau klausytojams darosi nuobodu, jie blaškosi ir domisi kitais dalykais. Idealu, jei per šį laiko tarpą pavyksta įtikinti auditoriją ir pasakyti viską ką norėjote. Įdomu, jog nepaisant to, kad kalba užtrunka iki 20 minučių, įvairių šaltinių duomenimis nustatyta, jog trumpiausia viešoji kalba buvo pasakyta Džordžo Vašingtono paskyrimo į prezidentus metu, jis nebuvo didelis viešųjų kalbų sakymo meistras, todėl stengėsi kalbą pasakyti kuo greičiau ir trumpiau. Jam pavyko viską sutalpinti į 135 žodžius, o tai užtruko maždaug minutę. Išties mažas laiko tarpas, todėl kalba rekordiškai trumpa. Kalbant apie ilgiausią užfiksuotą viešąją kalbą, ji buvo kur kas ilgesnė. 1828 m. Bendruomenių rūmuose buvo pasakyta 6 valandų trukmės kalba. Lyginant su trumpiausia, atrodo jog ši kalba truko visą amžinybę, todėl klausytojams turėjo būti gana sunku išklausyti ir įsidėmėti visą kalbą. Vinstonas Čerčilis kadaise sakė, jog „Kalba turėtų būti kaip moters sijonas; tokio ilgumo, kad uždengtų tai ką reikia uždengti ir tokio trumpumo, jog sukeltų susidomėjimą.“ Išties jo pasakyta mintis labai taikli, jei kalbama labai ilgai, prarandamas susidomėjimas, o jei per trumpai, pasakoma tik dalis, to ką reikia pasakyti, todėl reiktų rinktis vidurį ir pasistengti tilpti į tokį laiko tarpą, kuris neatbaidytų klausytojų ir lestų per tam tikrą laiką įtikinti juos taip, kaip to norėjote.

Kad ir kokia būtų viešojo kalbėjimo baimė, neleiskite jai jūsų užvaldyti. Nebijokite kalbėti viešai, tai ugdo jus kaip asmenybę ir stiprina pasitikėjimą savimi. Tiesiog gerai tam pasiruoškite, nuteikite save morališkai ir jums puikiai pavyks. Atsipalaiduokite ir jauskitės laisvai, klausytojai irgi žmonės, jie supranta jūsų jaudulį ir jūsų už tai neteisia. Pasinaudoję kai kuriomis gudrybėmis, patarimais ir žinomų žmonių patirtimi, įveikite baimę ir vėliau tai atrodys juokinga.